Daugiakalbių svetainių SEO

·

·

Daugiakalbiu svetainiu SEO

Turėjau pokalbį apie geriausias SEO praktikas daugiakalbei svetainei, tad nutariau sukurti šį įrašą.

Teko dalyvauti wu.com migracijoje, kai lokalūs Europos domenai – westernunion.se, westernunion.de ir kiti – buvo perkelti į vieną wu.com domeną. Taip pat mačiau daug sėkmės atvejų, kai tam pačiam projektui naudojami atskiri lokalūs domenai. Kuris sprendimas geriausias, priklauso nuo turimų resursų ir tikslų.

Situacija Rekomenduojama architektūra Vertinimas
Centralizuota CMS, daug kalbų, riboti SEO ir „DevOps“ resursai example.com/lt/, example.com/de/, example.com/fr/ Paprasčiausias pasirinkimas
Yra žmogus vietinėje rinkoje ir vykdomas stiprus vietinis nuorodų kūrimas example.lt, example.de, example.fr Galimas geras rezultatas, bet didžiausia SEO ir valdymo kaina
Atskiri šalių domenai ir identiška versija anglų kalba kiekviename iš jų Reikia pasirinkti vieną domeną anglų kalbai kaip pagrindinį arba lokalizuoti kiekvieną EN versiją Didelė dubliuoto turinio rizika

Daug kalbų viename domene – gerai GEO ir pigiau

Vienas .com domenas bus daug stipresnis nei visi lokalūs domenai atskirai. Pridėjus vietinę kalbą, tai jau bus GEO signalas, kad veikiate lokalioje rinkoje. Kadangi šiuo metu LLM vis dar daugiausia naršo turinį anglų kalba, pirmiausia gali būti pasirenkamas autoritetingesnis .com domenas, o ne vietinis domenas.

SEO požiūriu situacija gali būti priešinga – „Google“ lokalų verslą gali laikyti aktualesniu ir vietinėje rinkoje rodyti aukščiau.

Atskiras domenas kiekvienai kalbai – gerai SEO, bet brangu

„Google“ šalies kodo aukščiausio lygio domeną (ccTLD), pavyzdžiui, .lt, .de ar .fr, įvardija kaip stiprų geografinį signalą.

Problema ta, kad kiekvienam domenui gali reikėti atskiros turinio valdymo sistemos ir priežiūros. Procesus būtina gerai automatizuoti arba turėti komandą, kuri galėtų efektyviai administruoti ir kelti turinį.

Kaip minėjau aukščiau, „Google“ gali teikti pirmenybę vietiniam verslui, todėl su nišiniu vietiniu domenu galima sėkmingai konkuruoti konkrečioje rinkoje. Žinoma, turi būti ir kitų signalų, rodančių, kad tai vietinis verslas:

  • toje šalyje registruota įmonė;
  • vietinis adresas ir kontaktiniai duomenys;
  • „Google Business Profile“ paskyra;
  • vietinės nuorodos ir žiniasklaidos paminėjimai;
  • aktyvumas vietinėje socialinėje erdvėje;
  • vietinei rinkai pritaikytos kainos, pristatymo ir teisinės sąlygos.

Ar vertimai nekenks SEO?

„Google“ nurodo, kad lokalizuoti puslapiai laikomi dubliuotais tik tada, kai pagrindinis jų turinys lieka neišverstas. Kitaip tariant, tinkamai išverstas turinys SEO problemų neturėtų sukelti. Svarbu užtikrinti, kad vertimas būtų logiškas, tikslus ir naudingas vietinei auditorijai.

Net ir naudojant dabartinius dirbtinio intelekto įrankius, bent man nepavyksta visiškai automatizuoti vertimų. Didžiausia problema – nustatyti, pagal kokį raktažodį turėtų būti optimizuojamas išverstas puslapis. Automatiniai vertimai dažnai neatitinka tikrojo paieškos termino, kurį vartotojai naudoja vietinėje rinkoje.

Todėl kiekvienai rinkai rekomenduojama atlikti atskirą raktažodžių analizę, o ne tiesiogiai išversti pradiniame puslapyje naudojamas frazes.

Kaip teisingai naudoti hreflang ir canonical

2023 m. „Ahrefs“ tyrime, kuriame buvo išanalizuoti 374 756 domenai, naudojantys hreflang, nustatyta, kad maždaug 67 % domenų turėjo bent vieną hreflang problemą. Taigi praktikoje tai yra dažna techninio SEO problema.

Pirmiausia būtina atskirti kalbą nuo regiono:

  • hreflang="de" reiškia vokiečių kalbą nepriklausomai nuo šalies;
  • hreflang="de-DE" reiškia vokiečių kalbą Vokietijos auditorijai;
  • hreflang="de-AT" reiškia vokiečių kalbą Austrijos auditorijai.

„Google“ naudoja ISO 639-1 kalbos kodą ir, pasirinktinai, ISO 3166-1 Alpha-2 regiono kodą. Vien šalies kodas nėra tinkamas hreflang, nes pirmasis komponentas visada turi nurodyti kalbą.

Visi puslapiai paprastai turi būti self-canonical, tai yra jų canonical žyma turi rodyti į patį puslapį. hreflang žymose pateikti URL turi būti kanoniniai ir indeksuojami.

Problema atsiranda, kai visuose lokaliuose domenuose pateikiama versija anglų kalba. Jeigu angliškuose puslapiuose yra bent šiek tiek vietinės informacijos – skiriasi logistika, kontaktai, kainos, teisinės sąlygos ar produktų prieinamumas – lokalizuotos EN versijos gali būti savarankiškai kanoninės.

Jeigu EN puslapiai yra visiškai identiški, reikia apsispręsti tarp jų lokalizavimo ir konsolidavimo.

Geras variantas – vietinei rinkai pritaikyta anglų kalbos versija

Lietuvos rinkai:

example.lt/en/product

hreflang="en-LT"

Kaina: EUR
Pristatymas: Lietuvoje
Teisinės sąlygos: LT
Kontaktai: LT
Produktų prieinamumas: LT

Vokietijos rinkai:

example.de/en/product

hreflang="en-DE"

Kaina: EUR
Pristatymas: Vokietijoje
Teisinės sąlygos: DE
Kontaktai: DE
Produktų prieinamumas: DE

Jeigu visi URL yra realūs to paties produkto ar paslaugos atitikmenys, kiekvienas puslapis turi pateikti identišką alternatyvių versijų rinkinį ir nuorodą į save. x-default galima nukreipti į globalų rinkos pasirinkimo puslapį.

Jeigu vienoje šalyje produkto nėra, tos šalies URL į hreflang grupę netraukiamas. Negalima hreflang nukreipti į bendrą kategoriją ar pradžios puslapį vien tam, kad alternatyvų rinkinys atrodytų pilnas.

Hreflang ir canonical žymų pavyzdys:

<link rel="canonical" href="https://example.lt/en/product/x/">

<link rel="alternate" hreflang="lt-LT" href="https://example.lt/produktas/x/">
<link rel="alternate" hreflang="en-LT" href="https://example.lt/en/product/x/">
<link rel="alternate" hreflang="lv-LV" href="https://example.lv/produkts/x/">
<link rel="alternate" hreflang="en-LV" href="https://example.lv/en/product/x/">
<link rel="alternate" hreflang="et-EE" href="https://example.ee/toode/x/">
<link rel="alternate" hreflang="en-EE" href="https://example.ee/en/product/x/">
<link rel="alternate" hreflang="x-default" href="https://example.com/choose-market/">

Blogas variantas – identiška EN kopija visuose domenuose

Blogas sprendimas – pateikti identišką anglišką tekstą, kainą, pasiūlymą ir puslapio paskirtį keliuose skirtinguose domenuose:

example.lt/en/product
example.de/en/product
example.fr/en/product

Tokiu atveju geriau nedaryti EN versijų kiekviename domene arba pasirinkti vieną pagrindinę anglišką versiją ir tinkamai konsoliduoti signalus naudojant canonical.

Kalbos parinkimas

Kalbos geriau neparinkti automatiškai vien pagal vartotojo IP adresą arba Accept-Language antraštę. „Googlebot“ dažnai naršo iš JAV, o jo HTTP užklausose paprastai nėra pateikiama Accept-Language informacija. Todėl dalis kalbinių ar regioninių puslapio variantų gali likti neatrasti.

„Google“ rekomenduoja skirtingoms kalbinėms ir regioninėms versijoms naudoti atskirus URL.

SEO ir UX požiūriu geresnis modelis

  1. Vartotojas atvyksta į /en/product/.
  2. Naršyklės nustatymai arba ankstesnis pasirinkimas rodo, kad vartotojas pageidauja lietuvių kalbos.
  3. Parodomas neįkyrus pasiūlymas: „Peržiūrėti lietuviškai?“
  4. Vartotojas pats pasirenka norimą kalbą.
  5. Vartotojas nukreipiamas į /lt/produktas/.

Taip išlaikomas puslapių pasiekiamumas paieškos sistemų robotams, išvengiama neteisingo geografinio nustatymo pagal IP adresą, o vartotojas gali laisvai persijungti tarp kalbų.

„Google“ tiesiogiai rekomenduoja vengti priverstinių kalbos peradresavimų ir pateikti aiškias nuorodas į kitas kalbines puslapio versijas. Daugiau informacijos pateikiama „Google“ daugiakalbių ir keliems regionams skirtų svetainių dokumentacijoje.



Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

APIE AUTORIŲ
Giedrius Morkūnas

SEO praktikas nuo 2010 metų